Įvadas
Pagrindinis tekstas
Vykdant žemės matavimus vis dažniau pasitelkiamos GPS technologijos. Platėja jų pritaikymas ir miško ūkyje. GPS prietaisai plačiai naudojami vykdant miškų inventorizaciją. Nacionalinė miškų inventorizacija atrankiniais metodais (NMI) praktiškai neįmanoma be GPS – joje, pagal iš anksto parinktas koordinates, GPS yra identifikuojamos pastovių ir laikinų apskaitos barelių vietos, ieškomi esami bareliai pakartotiniems matavimams. Sklypinėje miškų inventorizacijoje inžinieriaus-taksatoriaus darbas sunkiai įmanomas be pačių paprasčiausių GPS prietaisų, kurie padeda orientuotis miške ir išvengti darbui imlaus linijinių objektų miške matavimų bei piketavimo. GPS prietaisai plačiai naudojami matuoti kertamiems miško plotams, kartu išdėstant kertamame medyne apskaitos barelius tūrio nustatymui, matuojant miško ribas, miško vidaus situacijai detalizuoti, miško savininkų valdų riboms matuoti, kvartalinio tinklo padėties kartografinėje medžiagoje patikslinimui. Nemažai šalies miškų urėdijų pačios įsigijo GPS prietaisus ir naudoja juos biržių, naujai įveisiamų miškų ir kitų objektų matavimuose. Sunkiai įsivaizduojamas eilinio gamtininko pasivaikščiojimas miške be kelis šimtus litų kainuojančio GPS prietaiso, leidžiančio jam fiksuoti sudominusių objektų – lizdaviečių, retų augalų ar gyvūnų radimviečių – padėtį. Dažnas vairuotojas kelionę planuoja panaudodamas specialią programinę įrangą, instaliuotą delniniame kompiuteryje su GPS antena, logistikos kompanijos seka savo transporto priemonių buvimo vietą ir t.t.
Taigi, GPS prietaisas tampa ne prabangos atributas, o būtina darbo priemonė, tokia, kokia yra asmeninis kompiuteris, mobilus telefonas ir pan. Tačiau jų naudojimas dažniausia grindžiamas asmenine patirtimi, kuri įgyjama bandymų-klaidų keliu. Šios metodinės priemonės tikslas yra padėti šalies miškininkams (studentui, gamybininkui) ar kitiems panašiose veiklos srityse dirbantiems specialistams optimaliai pasinaudoti GPS technologijų teikiamomis galimybėmis. Joje yra pristatoma GPS technologija, jos esmė, naudojamos techninės priemonės. Ypatingas dėmesys yra skiriamas GPS matavimams miške: aptariamas galimas pasiekti tikslumas bei pateikiami praktiniai pasiūlymai, kaip vykdyti matavimus, kad pasiekti teigiamus rezultatus.
GPS prietaisus, naudojamus žemės, tame tarpe ir miškų matavimuose, tikslinga suskirstyti į tris grupes (1 pav.). Pirmai grupei priskiriami aukšto tikslumo GPS prietaisai, leidžiantys taško koordinatę nustatyti kelių centimetrų tikslumu. Tokie GPS prietaisai yra skirti geodeziniams (kadastriniams) matavimams. Antrai grupei priklauso vidutinio tikslumo GPS prietaisai, leidžiantys taško padėtį išmatuoti 1-3 m tikslumu. Paprastai jie naudojami GIS duomenų bazių (vidutinio mastelio, pavyzdžiui: georeferencinio pagrindo, miškų kadastro ir pan.) sudarymui, jų atnaujinimui. Trečią grupę sudaro vadinamieji mėgėjiški prietaisai, kuriais taško padėtį galima nustatyti apie ±10 m tikslumu. Matuojant miške, dažniausiai naudojami antros ir trečio grupės prietaisai.
a)
b)
c)
1 pav. Įvairių tipų GPS prietaisai: a) skirti geodeziniams matavimams, (b) skirti GIS duomenų bazėms sudaryti bei (c) mėgėjiški.
Šioje metodinėje priemonėje išsamiau panagrinėsime antros ir trečios grupės prietaisus. Renkantis GPS prietaisą dažnai kyla daug klausimų: už kokią kainą pirkti; kodėl vienas variantas yra brangesnis, o kitas pigesnis; kuo jie skiriasi; kam mokėti brangiau jei yra pigesnių modelių; kokį tikslumą galima gauti matuojant su vieno ar kito modelio prietaisu, kaip efektyviai prietaisas veikia miško sąlygomis; kokiu metų laiku geriausia atlikti matavimus, kokiomis oro sąlygomis galima gauti geresnį tikslumą ir pan. Atsakymus į daugumą šių klausimų rasti nėra lengva. Tam reikalinga patirtis, išsamūs tyrimai, ar patyrę specialistai, galintys atsakyti į rūpimus klausimus.
Prietaisų pasirinkimas rinkoje šiuo metu yra labai didelis. Jų funkcionalumo intervalas taip pat didelis. Nuo to priklauso kainos, kurios taip pat kinta labai dideliame intervale. Renkantis vieną ar kitą prietaisą visų pirma reikia atsakyti į klausimą: „ko mes iš jo norime“. Ar norime atlikti tikslius matavimus miške, ar jis mums reikalingas tik kaip įrankis, padedantis orientuotis miške, per daug nekreipiant dėmesio į matavimo tikslumą? Kitas svarbus klausimas – kokios tolesnio duomenų apdorojimo galimybės. Dažniausia GPS surinkti duomenys bus apdorojami pasitelkus geografines informacines sistemas. Ar yra duomenų įkėlimo į GPS prietaisą galimybė ir jei taip, tai kiek sudėtingi šie procesai? Kas naudosis GPS prietaisu- profesionalus vartotojas ar mėgėjas? Tik atsakius į visus šiuos klausimus GPS pasirinkimas bus teisingas, o jo panaudojimas efektyvus.