Įvadas
Pagrindinis tekstas
Geografinių informacinių sistemų (GIS), kaip mokslo ir technologijos, reikšmė šalies miško ūkyje nuolatos kyla. Geoinformacinės technologijos bei jų plėtros poreikis ir perspektyvos šiuo metu nusileidžia tik nano- bei biotechnologijoms. Tai jau nebėra naujovė, kokia GIS buvo X praeito amžiaus dešimtmečio pradžioje. Šiuo metu jau sunkiai galima įsivaizduoti miško sklypų atributų informacijos saugojimą atsietą nuo sklypų ribų, rankiniais metodais atliekamą miškų kartografavimą ar pan. Pasinaudojant GIS ir GPS technologijų atvertomis galimybėmis, atrankiniais metodais sukurta ir įdiegta nacionalinė miškų inventorizacija. Šiuolaikinė GIS programinė, techninė įranga bei duomenų bazės tampa prieinamos bet kuriam eiliniam vartotojui, šalyje kuriama bendra geografinės informacijos infrastruktūra. Taigi, GIS technologijų aktualumas yra neginčijamas.
2004 metų pabaigoje šalies miškininkai vertino GIS būklę Lietuvoje apskritai bei miškų žinyboje ir miškų urėdijose konkrečiai. GIS technologijos Lietuvoje bei miškų ūkyje vertintos šešetu dešimties balų sistemoje, o miškų urėdijose – tik ketvertu, t.y. „blogai“. Nurodomos įvairios tokio atotrūkio priežastys: brangi programinė ir techninė įranga, GIS duomenų stoka ir t.t. Tačiau galima daryti prielaidą, kad viena iš pagrindinių problemų yra kvalifikuotų specialistų stygius.
Geografinės informacinės sistemos, kaip savarankiška disciplina LŽŪU miškų fakulteto magistrantams dėstoma nuo 1996 metų. 2004-aisiais metais „GIS pagrindai“ tampa privalomu moduliu visiems Miškų fakulteto pagrindinių studijų studentams. Lietuvos žemės ūkio universitetas 2004-2006 metais vykdė Aplinkos ministerijos finansuojamą Geografinių informacinių sistemų panaudojimo miškų ūkyje mokymo programą, kuri į studentų suolus pasodino nemažai įvairaus lygio šalies miškininkų. Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduriama tiek studentų, tiek profesionalių miškininkų GIS studijose bei mokymuose, yra specialios literatūros lietuvių kalba stoka. Paskaitų konspektas „Miško geoinformacinės sistemos“, 1997 metais išleistas LŽŪU Miškotvarkos katedroje, šiandien nei turiniu, nei forma netenkina nuolatos kintančių bei didėjančių poreikių. Todėl tikimės, kad šis paskaitų konspektas padės nors iš dalies sumažinti aukščiau išvardintas problemas.
„GIS technologijos miškų ūkyje: pagrindai“ yra skiriamas tiek LŽŪU Miškų fakulteto studentams, tiek visiems šalies miškininkams. Be šio paskaitų konspekto, LŽŪU Aplinkos instituto GIS mokymo ir mokslo centre 2006-2007 metais parengtos dar dvi metodinės priemonės: „GIS technologijos miškų ūkyje: taikymai“ bei „GPS panaudojimas miškų ūkyje“.
Išstudijavęs šiame konspekte pateiktą medžiagą, studentas turėtų: suprasti GIS kaip geoinformatikos mokslo esmę ir paskirtį miškotyroje bei kitose susijusiose srityse; suvokti realaus pasaulio objektų bei jame vykstančių procesų struktūrizavimo ir atvaizdavimo skaitmeniniuose tikrovės modeliuose principus; žinoti pagrindinius GIS komponentus, tokius kaip programinė bei techninė įranga, kompiuterinių tinklų reikšmė, geografinių duomenų bazių kūrimas bei administravimas, geografinių duomenų analizė, GIS vartotojų vieta sistemoje; žinoti pagrindinius reikalavimus, keliamus GIS projektų valdymui.
Jei tekste pastebėjote netikslumų, arba jūsų nuomonė nesutampa su metodinės priemonės autoriaus nuomone, prašytume apie tai pranešti LŽŪU Aplinkos instituto GIS mokymo ir mokslo centrui.