Įvadas
Pagrindinis tekstas
GIS technologijos pradėtos diegti šalies miško ūkyje jau daugiau kaip prieš dešimt metų. Pirmieji žingsniai nebuvo lengvi – trūko patirties, kompiuterinės technikos, programinės įrangos ir pan. Neretai GIS buvo suprantama ne kaip kasdienė būtinybė, tačiau kaip madingas vakaruose, tačiau dar per ankstyvas mūsų šaliai sprendimas.
GIS technologijų šalies miško ūkyje evoliucija praėjo visus specialiojoje literatūroje nurodomus etapus. Paprastai GIS konkrečioje organizacijoje pirmą kartą panaudojama konkrečiam, nelabai dideliam projektui vykdyti. Sukuriamos viena-dvi darbo vietos, tačiau komponentai, darantys GIS veiksmingą – programinė bei techninė įranga, duomenys, metodai, žmonės ir tinklas – iki galo sukomponuojami tik per kelis mėnesius ar metus. VĮ Valstybiniame miškotvarkos institute GIS taikymų pradžia yra laikomi keletas tarptautinių projektų (Lietuvos ir Švedijos projektas dėl miškų ūkio plėtros, kur vienas iš uždavinių buvo sukurti Miškų informacinę sistemą kaip pagrindą miško resursų strateginiam planavimui valstybės lygiu; Lietuvos ir Danijos projektas „Daugiatikslis miško naudojimas Dubravos eksperimentinėje urėdijoje“), kurių metu įdiegtos dvi GIS darbo vietos su PC ArcInfo ir ArcView programine įranga. Vėliau, sėkmingai įvykdžius keletą GIS projektų, ar paraleliai vykdant keletą jų, atsiranda būtinybė burti grupę specialistų, vėliau tampančių GIS profesionalais. Pavyzdžiui, įgijus patirties, 1995 metais Valstybiniame miškotvarkos institute įsteigtas GIS ir skaitmeninės kartografijos skyrius, kurio funkcijos yra tiesiogiai susijusios su GIS duomenų bazių sudarymu ir skaitmenine kartografija sklypinėje miškų inventorizacijoje (instaliuota daugiau PC ArcInfo, WinNT ArcInfo programų). Organizacija greitai atranda, kad GIS tinka ne tik atlikti kasdienes funkcijas, bet ir sudaro galimybes spręsti naujus uždavinius (arba senus spręsti kokybiškiau). Tada GIS palaipsniui tampa svarbia organizacijos informacine sistema. Valstybiniame miškotvarkos institute, po kelerių metų nuo pirmų sėkmingų taikymų, GIS pradėjo naudotis praktiškai visas instituto inžinerinis personalas savo tiesioginėms funkcijoms atlikti, o taip pat užsakymams, esantiems už tradicinės miškotvarkos interesų sferos (pavyzdžiui, skaitmeninė fotogrametrija, georeferencinių GIS duomenų bazių sudarymas, GIS konsultacijos ir kt.), vykdyti. Ir pagaliau, pasinaudojant kompiuterių tinklo technologijomis, į GIS yra įtraukiami gausūs išorės vartotojai - šiuo metu GIS pradeda skverbtis į miškų urėdijas, kitas miškų ūkio valstybinio ir ūkinio valdymo institucijas. Natūralu, kad skirtingais GIS evoliucijos etapais, kai sprendžiami skirtingų lygių uždaviniai, pasitelkiama atitinkama programinė įranga ir kiti technologiniai sprendimai.
Paskaitų konspekte „GIS technologijos miškų ūkyje: taikymai“ yra apžvelgiami svarbesni pastarojo dešimtmečio GIS taikymų pavyzdžiai. Yra nagrinėjama GIS reikšmė šalies miškotvarkai, miškų kadastrui. Pateikiami GIS taikymų, sprendžiant konkrečias mokslines problemas, pavyzdžiai – pavyzdžiui, vykdant kartografinį miškų būklės modeliavimą. Pristatomi GIS grindžiami sprendimai, sėkmingai įdiegti šalies saugomų teritorijų sistemoje, miškų urėdijose ar privačioje miškininkystės kompanijoje. Šis konspektas papildo kitą metodinę priemonę – „GIS technologijos miškų ūkyje: pagrindai“. Jis yra skiriamas tiek LŽŪU Miškų fakulteto studentams, tiek visiems šalies miškininkams. Konspekte yra ne tik aprašomas vienas ar kitas konkretus GIS taikymas, tačiau yra pateikiamas išdėstytos medžiagos apibendrinimas, klausimai savikontrolei bei diskusijoms. Yra nurodyta literatūra papildomoms studijoms.
Išstudijavęs šiame konspekte pateiktą medžiagą, studentas turėtų: įgyti supratimą apie GIS technologijų būklę šalies miško ūkyje; suprasti pagrindines sėkmingų GIS taikymų prielaidas; kritiškai vertinti esamus pasiekimus GIS srityje, turėti argumentuotą nuomonę apie tai, kaip šiuos pasiekimus plėsti; reikalui esant, sugebėti panaudoti savo konkretiems uždaviniams, susijusiems su GIS, spręsti bei papildyti teorinių žinių apie GIS pagrindus konkrečiais praktiniais pavyzdžiais.
Metodinė priemonė yra parengta grupės autorių, tiesiogiai vykdžiusių ar vykdančių aprašomus projektus. Ji nėra laikoma baigtine – laikui bėgant bus sukurti nauji skyriai, atnaujinti esami. Jei šios metodinės priemonės skaitytojas norėtų pasidalinti savo realia patirtimi, susijusia su GIS taikymais bet kokioje miškininkams artimoje srityje, jis yra kviečiamas pateikti straipsnį, kuris bus talpinamas šalia kitų.
Jei tekste pastebėjote netikslumų, arba jūsų nuomonė nesutampa su metodinės priemonės autorių nuomone, prašytume apie tai pranešti LŽŪU Aplinkos instituto GIS mokymo ir mokslo centrui.