3. GPS prietaisai, naudojami orientavimuisi miške
Pagrindinis tekstas
Tais atvejais, kai GPS prietaisas naudojamas tik orientacijai miške, matavimo tikslumas mums nėra pati svarbiausia jo charakteristika. Tokiems darbams galime naudoti trečios grupės, mėgėjiškus GPS prietaisus. Tokie prietaisai gali būti panaudoti kasdieniniame miškų urėdijų inžinierių, girininkų ar kitų miškų bei aplinkosaugos specialistų darbe, pilnai pakeisdami įprastinę miške naudojamą kartografinę medžiagą – popierinius medynų planus, planšetus ar jų albumus. Kaip jau minėta, ši prietaisų kategorija nepasižymi aukštu matavimo tikslumu ir vargiai gali būti pritaikoma, sakykime, atliekant biržių matavimus ar atnaujinant miškų kadastro duomenų bazes. Prietaisai gali būti naudingi: orientuojantis miške, patalpinant juose daugiateminius žemėlapius bei atliekant tokius matavimus, kurie nereikalauja didelio tikslumo. Iš šios prietaisų grupės bandymams atrinkome tokius, kurie, pirmiausia, savo duomenų kaupikliuose galėtų talpinti didelės apimties kartografinę medžiagą skaitmeniniame pavidale.
Pateiksime apibendrintą šių prietaisų charakteristiką. Prietaisai ne tik savo ekrane atvaizduoja spalvotus žemėlapius, bet ir saugo duomenis atminties kortelėje (SD). Ekrano dydis kinta nuo 35x45 mm, iki 55x75 mm. Nuo ekrano dydžio žymia dalimi priklauso GPS prietaiso kaina. Pakraunamas akumuliatorius užtikrina prietaiso nepertraukiamą darbą iki 17 val. Prietaisas paprastai turi poligono ploto ir jo perimetro skaičiavimo funkciją. Padengtas gumuotu audiniu prietaisas yra atsparus vandeniui. Gamintojo pateikiami matavimo tikslumai tokiems prietaisams: horizontalioje padėtyje 7-15 m, vertikalioje – 10-20 m.
GPS prietaisai gali dirbti navigaciniame režime, t.y. rodyti judėjimo kryptį objekto su fiksuota padėtimi link, pastoviai identifikuojant atstumą ir kryptį tarp prietaiso ir pasirinkto objekto. Buvimo vieta rodoma tiesiog prietaise įdiegtame žemėlapyje, jo koordinates galima išsaugoti. Prietaiso duomenų kaupyklose galima sutalpinti daug žemėlapių, sluoksniuojuos pateikiant įvairiais teminiais sluoksniais (18 pav.). Baziniu žemėlapiu gali būti naudojamas Lietuvos žemėlapis, gautas GDB200 GIS duomenų bazės pagrindu, t.y. savo turiniu atitinkantis topografinį M 1:200 000 žemėlapį. Be jo, prietaise galima patalpinti visos Lietuvos miškų žemėlapį su sklypų ribomis, kvartalais, keliais, gyvenvietėmis, vandenimis, nuosavybių, miško grupių ir pogrupių ribomis. Taip pat gali būti talpinamos įvairios planuojamos ar jau įvykdytos einamųjų metų ar bet kurio kito laikotarpio ūkinės priemonės. Prietaisu galima fiksuoti lankymosi miške maršrutus, aprašyti fiksuotų taškų charakteristikas.
a)
b)
c)
18 pav. Žemėlapių atvaizdavimas GPS prietaise.
Žemėlapio mastelis, o kartu ir jo detalumas keičiamas: ekrane vienu metu gali būti matoma visa Lietuva (M ≈ 1:10 000 000) su pagrindiniais miestais, keliais (16 pav. a) arba tik keli kvartalai, sklypai, su miško keliais, grioviais ir pan. (M ≈ 1:3000, 16 pav. b). Turint visos Lietuvos kontūrą, bet kuriame taške galima detalizuoti vietovę iki atskiro miško sklypo lygio. Ekrane vienu metu įvairiomis spalvomis gali būti pažymėti įvairūs objektai (16 pav. c) sklypo ribos, kvartalinės linijos, grioviai, keliai ir pan. Perėjus į smulkesnį mastelį galima atsisakyti sklypų atvaizdavimo, atvaizduojant tik kvartalines linijas su grioviais ir keliais. Dar smulkesniame mastelyje galima palikti tik miško masyvų ribas, svarbiausius kelius, gyvenvietes ir pan.
GPS prietaisas rodo judėjimo greitį, kryptį ir jo padėtį žemėlapyje. Turint GPS ir jame įkrautą žemėlapį, galime pasitikrinti, kur esame miško masyvo, kvartalo ar sklypo atžvilgiu, taip pat galime vertinti atstumą iki dominančio objekto (sklypo ribos, lizdavietės, kertinės buveinės ir kt.). GPS prietaisas puikiai veikia ir automobilyje. Judant automobiliui rodo važiavimo greitį, kryptį ir visą aplinkinę situaciją pasirinkto mastelio žemėlapyje.
Standartiniame miškų žemėlapyje M 1:10000, vienas milimetras žemėlapyje atitinka 10 metrų vietovėje. Kadangi prietaisas realiai matuoja ±10-20 m tikslumu, nesunkiai galime apskaičiuoti, jog vietovėje išmatuotas taškas, GPS prietaiso ekrane rodomame žemėlapyje bus atvaizduotas ±1-2 mm tikslumu. Tokio tikslumo turėtų visiškai pakakti matuojant lizdavietės, poilsiavietės, gaisravietės ar kt. objektus. . Mūsų atlikti darbo su šiuo prietaisu bandymai miške parodė, jog jis galėtų pilnai pakeisti popierinį žemėlapį. Į šios kategorijos GPS prietaiso atmintį galima įkelti sklypinės miškotvarkos metu sudarytą visos miškų urėdijos GIS duomenų bazę. Skirtingomis spalvomis bei simboliais išskirti įvairius objektus: kelius, vandenis, gyvenamąsias vietoves, saugomas teritorijas ar objektus, kvartalines linijas bei miško sklypų ribas. Objektams gali būti suteikti skirtingi prioritetai. Miškų urėdijai gali būti svarbesni vieni objektai, aplinkosaugos specialistui – kiti. Pavyzdžiui, miškų urėdijoms labiau aktualu turėti žemėlapį su miškais pagal nuosavybės formas, miško grupes, ūkines priemones. Saugomų teritorijų administracijos atstovams svarbiau yra išryškinti įvairius saugomus objektus: draustinių ribas, saugomus gamtos ir kultūros objektus, kertines miško buveines, retų augalų radimvietes, paukščių perimvietes ir kt.
Artimiausioje ateityje šių prietaisų techninės galimybės turėtų augti, taip pat turėtų didėti ir matavimų su jais tikslumas. Šiuo metu dauguma GPS prietaisų naudojasi JAV GPS palydovais. Planuojamas Europos šalių palydovų tinklas Galileo turėtų žymiai pagerinti matavimų visų tipų GPS prietaisais tikslumą.

